Kalba (kuri gaunama iš lotynų kalbos kalbos ) yra socialinės grupės kalba. Termino etimologija mus veda į graikišką žodį, kuris gali būti verčiamas kaip „privati ​​nuosavybė“ .

Šis nuosavybės klausimas susijęs su tuo, kad kalba yra komunikacinė sistema, sudaryta iš žodžių ir (arba) gestų, būdingų bendruomenei. Kai šios sistemos pasižymi savitarpio supratimo ypatumais, jie kalba apie dialektą arba tos pačios kalbos kalbinę įvairovę.

Ekspertai mano, kad visame pasaulyje yra apie 6000 kalbų . Šis skaičius gali skirtis priklausomai nuo kalbos apibrėžimo (atsižvelgiant į skirtumus tarp naujos kalbos ar esamos kalbos tarmės), į pasaulio regionus, kurie nebuvo ištirti bendruomenių kalbos analizei (kaip Amazonės genčių atveju) ir kalbėtojų, turinčių žinių apie kalbą, kuri, kaip manoma, išnyko, atradimas.

Kita vertus, kalbų šeima yra kalbų rinkinys, kurį vienija istorija ir kuri kyla iš senesnės senovės kalbos. Įvairių tarmių įvairinimas baigėsi kuriant naujas kalbas, kurių negalima suprasti tarpusavyje, nepaisant jų bendros šaknies.

Užsienio kalbų mokymasis

Švietimo centre ji vadinama kalbos laboratorija, skirta mokyti mokytis kalbėti užsienio kalba. Šios salės paprastai turi audiovizualinius išteklius mokymui palengvinti. Svarbu nepamiršti, kad antrosios kalbos mokymasis yra gyvybiškai svarbus norint sėkmingai konkuruoti šiandieniniame pasaulyje.

Tačiau, atsižvelgiant į daugumos dabartinių švietimo sistemų ypatybes, kalbos mokymasis gali būti neįmanoma iššūkis tam tikriems žmonėms. Militarizuotas mokymas, kuris suteikia mokytojui aukštesnę poziciją nei studentai, generuodamas beveik biblinį apšviestojo vaizdą, kuris ateina bendrauti savo dievišką išmintį žmonėms, paprastai sukelia daugiau nesėkmių nei sėkmės ir daugelis nesugeba įveikti baimių kad daugelis žeminančių patirties, įgytos mokykloje, sukėlė juos.

Konkrečiu kalbų mokymo atveju egzistuoja papildoma rizika mokytis su asmeniu, kuris nėra gimtoji toje vietoje, kur kalbama atitinkama kalba ir kuris ten niekada nebuvo gyvenęs; Todėl tikėtina, kad studentai perduos tų, kurie turi labai ribotą ir ypatingą kultūros viziją, gausą ir painiavą, gautą per internetą, knygas, filmus, televiziją, muziką ir vaizdo žaidimus.

Niekas negali būti lyginamas su tiesioginiu ryšiu su šalimi, jos žmonėmis, papročiais, neįtikėtina daugeliu atvejų egzistuojančių akcentų ir idiomų įvairove, skirtingu žodžių naudojimu; akademinis mokymasis yra svarbus, tačiau nepapildant realybės, jis paprasčiausiai sukelia apgaulę, tikėdamasis, kad žino, o ne žinant.

Kita kliūtis mokantis užsienio kalbą yra terminai, vadinami „netikrais broliais“, kurių rašymas ar forma yra panašūs dviejose ar daugiau kalbų, nors jos reikšmė ir naudojimas yra visiškai skirtingi ir kartais beveik priešingi. Tai paprastai sukelia daug painiavos žmonėms, kurie neturi natūralių dovanų kalbai mokytis, ir maitina tą klaidingą suvokimą, kad daugelis žmonių turi „tikėjimą, kad jie supranta“.

Dėl šių apgaulingų panašumų dažnai yra lengviau išmokti kalbą, kuri labai skiriasi nuo jūsų (arba tų, kurie žinomi vienam), nei panaši. Priežastis yra ta, kad mūsų smegenys negali imtis jokių nuorodų, kai kalbama apie naujų žodžių ir jų reikšmių saugojimą, nes nerasite akivaizdaus ryšio tarp naujo žodžio ir artimiausio ekvivalento bazinėje kalboje.