Iš lotynų litterālio, pažodinis yra kažkas pagal teksto raidę ir tinkamą ir tikslią jame vartojamų žodžių prasmę . Tai reiškia, kad į vaizdinę ar siūlomą reikšmę neatsižvelgiama.

Pavyzdžiui: „Raulas davė ranką savo tėvui“ - frazė, rodanti, kad šis žmogus padėjo savo tėvui. Tačiau tiesiogine prasme būtų teigiama, kad Raulis davė galą savo tėvui. Akivaizdu, kad pažodžiui, kartais, yra nelogiška.

„Aš klausysiu muzikos, kad pamatytumėme, ar galiu įkvėpti rašyti šią pastabą“ - tai dar vienas frazės pavyzdys, kurio pažodinė reikšmė nesuteikia teisingo supratimo. „Inspire“ yra veiksmažodis, kuris reiškia, kad pritraukia išorinį orą į plaučius, tačiau jis taip pat naudojamas idėjos gimimui prote.

Kita vertus, pažodinis vertimas apima kiekvieną pradinio teksto žodį ir, jei įmanoma, ta pačia tvarka. Todėl vertėjas neapima savo subjektyvumo ar talento savo darbui, bet tik atlieka užduotį peržiūrėti gramatiką ir žodyną.

Yra pažodinių vertimų, kurie praranda prasmę: „Aš jus paskambinsiu“ - tai anglų kalba išreikšta išraiška, kurios pažodinis vertimas būtų kažkas panašaus į „Aš vadinu tave atgal“ . Todėl teisingas „Aš paskambinti jums“ vertimas nėra pažodinis vertimas, bet išraiška, kaip „Aš grąžinu skambutį“ . Automatiniai vertėjai remiasi šio tipo žodiniais vertimais, todėl dažnai jie neveikia.