Apibrėžimas amžiaus

Amžius, kilęs iš lotynų kalbos, yra žodis, leidžiantis paminėti laiką, kuris praėjo nuo gyvos būtybės gimimo. Pavyzdžiui: „Mano dukra yra trejų metų amžiaus“, „Kai aš buvau aštuonerių metų, aš sulaužiau koją žaisti futbolą“, „Garsus rašytojas mirė 91 metų amžiaus dėl skausmingos ligos“.

Amžius

Amžiaus sąvoka suteikia galimybę suskirstyti žmogaus gyvenimą skirtingais laikotarpiais : „Vaikystė yra nurodytas amžius, kad pradėtų studijuoti naują kalbą“, „Trečiasis amžius turėtų būti poilsio ir ramybės etapas“ .

Žinoma, amžiaus idėja taip pat gali turėti brandos ar senatvės konotaciją: „Mano tėvas jau turi tam tikrą amžių“, „nesuprantu, kaip jie gali patekti į pagyvenusį žmogų .

Be to, erdvė, kuri praėjo nuo vieno laiko iki kito, taip pat paprastai gauna amžiaus pavadinimą: „Jūsų močiutės amžiuje vaikai nesikreipė į pagyvenusius žmones“, „„ Mūsų amžius daromas kitaip “.

Galiausiai amžius yra periodizacija, kurioje Istorija gali būti padalyta. Šiomis aplinkybėmis įdomu paminėti, kad istoriografija kreipiasi į dvi didžiules istorines akimirkas: priešistorę ir istoriją . Priešistoriniai amžiai yra tie, kurie prasidėjo nuo pirmojo homo sapiens išvaizdos ir eiti iki rašymo išradimo. Pasak istorikų, tai akmens amžius, bronzos amžius ir geležies amžius .

Istoriniai amžiai savo ruožtu yra senovės amžius (nuo rašymo pradžios iki Romos imperijos suskaldymo), viduramžiais (nuo Romos imperijos mirties iki spausdinimo ar atradimo išradimo) Amerikoje), Šiuolaikinis amžius (nuo tų faktų iki Prancūzijos revoliucijos) ir Šiuolaikinis amžius (kuris pasiekia dabartį).

Aukso amžius ispanų kalba

Tai žinoma kaip Ispanijos aukso amžius iki to laiko, kai Kastilijos kalba pasiekė didžiausią spindesį dėka gramatikų ir humanistų, kurie padėjo nustatyti kalbą, ir didžiųjų rašytojų, kurie su savo kūriniais davė jai jėgų ir grožio. Taip pat sintaksė buvo supaprastinta ir žodynas buvo išlaisvintas iš latinizmo, todėl kalba tapo lankstesnė.

Kita vertus, Ispanijos imperijos augimas dėl Amerikos atradimo ir Ispanijos buvimo Italijoje ir Nyderlanduose leido kalbai skleisti daugiau nei bet kada, suteikiant rašytojams precedento neturinčias galimybes padaryti savo darbus žinomus daug didesnė auditorija.

Šiam laikui ispanų kalbančius autorius ypač paveikė Graikijos literatūra, ypač kalbant apie temas ir mitologinį buvimą, Italiją, tokius rašytojus kaip Dante ir Petrarca, taip pat Horace Lotynų kūriniai ir Virgilio, hebrajų ir flamenko.

Pirmoje šešiolikto amžiaus pusėje Ispanijos lyrikoje yra dvi tendencijos: Ispanijos dainų knygos poezija ir italų kalba, kurios egzistavo kartu. Šių pokyčių atstovai buvo Juan Boscán, Garcilaso de la Vega, Diego Hurtado de Mendoza ir Francisco Figueroa. Modifikacijos buvo atliktos aplink sonetą, tripletą, hendecasyllable skaitiklį ir lyrą.

Kitas esminis šio literatūros revoliucijos elementas buvo picaresque romanas, kuris atsirado 1554. metais paskelbus „Lazarillo de Tormes“. Šis kompozicijos tipas, priešingai pastoracijai ir kavalerijai, buvo susijęs su Ispanijos socialinėmis problemomis. Nesąžiningi žmonės yra visuomenės veikėjas, pasakotojas ir kritikas.

Rekomenduojama