Tai vadinama procedūros dubliavimu, kuris atliekamas televizijos ar kino aktoriaus balso pakeitimui kitokiu balsu arba savo kalba, arba kitoje. Ši praktika yra labai įprasta kaip vertimo būdas.

Kai kuriose šalyse dauguma žmonių atmeta dubliavimą originaliems filmų ir televizijos serialų balsams, o kitose - tai įprastas jų vartojimo būdas. Šis skirtumas yra labai svarbus santykiuose, kuriuos kiekvienas žmogus turi su šiais kūriniais ir apskritai su pasauliu.

Priprasti prie užsienio turinio vertimo ir dubliavimo sukuria saugumo jausmą, nes „mes visada suprasime viską, kas kerta mūsų sienas“. Šis komfortas gali tapti dviašmeniu kardu, jei jis paskatins mus galvoti, kad niekada nematysime situacijos, kai turime stengtis suprasti kitus, o dar blogiau - suprasti save.

Tačiau dubliavimo „globėjas“ mums nepalieka, kai keliaujame į užsienį ir sunaikinsime kitas kalbas arba mes suprantame, kad netgi negalime suprasti pagrindinių išraiškų. Subtitrai suteikia mums visiškai kitokią patirtį, nors ir toli gražu nėra tobulas.

Nors geriausias būdas mėgautis bet kokiu darbu yra originalo kalba, subtitrai nešvaro turinio su garsais, kurie nėra jo dalis. Pagrindinė problema yra ne žodžiais, bet išraiškomis ir kultūriniais klausimais, kurie atrodo netiesiogiai tiek kalboje, tiek scenarijuose: visko neįmanoma versti, įrašyti naujus dialogus ar subtitruoti originalus, todėl pasirinkti „mažesnį blogį“, kad galėtumėte bent jau mėgautis darbo dalimi.