Prieš visiškai įsitraukiant į termino „pseudokodas“ reikšmės nustatymą, būtina, kad nustatytume dviejų jį formuojančių žodžių etimologinę kilmę:
-Pseudo kyla iš graikų kalbos, iš „pseudo“, kurį galima išversti kaip „melagingą“.
Tuo tarpu kodas yra iš lotynų kalbos. Konkrečiai „kodai, kodai“, kuriais buvo remiamasi dokumentais ar knygomis, kuriose romėnai parašė kiekvieną savo įstatymą.

Mūsų kalba kreipiasi į įvairius kompozicinius elementus, kad sudarytų žodžius. Vienas iš labiausiai paplitusių yra pseudo arba pseudo, kuris leidžia jums nurodyti kažką, kas nėra originali, bet yra klaidinga ar imitacija .

Kita vertus, kodas yra simbolių, kurie yra sistemos dalis ir kurie jau turi tam tikrą reikšmę, serija. Į kodą įtraukti simboliai yra derinami laikantis taisyklių ir leidžia perduoti pranešimą.

Šios apibrėžtys leidžia mums suprasti, kas yra pseudokodas, tai yra sąvoka, naudojama kompiuterijos srityje. Tai neteisinga kalba, nes ji kreipiasi į programavimo kalbos struktūros taisykles, nors ir yra sukurta taip, kad ją būtų galima perskaityti žmogui, o ne mašina.

Pseudokodas šiuo atžvilgiu laikomas algoritmo, kuris nepriklauso nuo kitų programavimo kalbų, aprašymu . Kad asmuo galėtų skaityti ir interpretuoti atitinkamą kodą, neįtraukiami įvairūs duomenys, kurie nėra jų supratimo pagrindas.

Todėl pseudokodas naudojamas, kai ketinama apibūdinti algoritmą, nereikalaujant skleisti savo pagrindinius principus. Tokiu būdu žmogus suras daugiau galimybių suprasti pranešimą, skirtingai nuo to, kas atsitiktų, jei jis susidurtų su realiu programavimo kalba.

Kuriant pseudokodą būtina, kad jo struktūrą sudarytų šios dalys:
- Antraštė, kuri, savo ruožtu, turi būti sudaryta iš penkių diferencijuotų sričių, tokių kaip programa, modulis, duomenų tipai, konstantos ir kintamieji.
- Kūnas, kuris bus suskirstytas į pradžią, instrukcijas ir paskirtį.

Be to, svarbu sukurti kitą interesų duomenų seriją, susijusią su bet kuriuo pseudokodu:
-Jūs turite sugebėti veikti bet kuriame kompiuteryje.
-Jis neturi nieko bendro su programavimo kalba, kuri bus naudojama vėliau, tai yra nepriklausoma nuo jos.
-Jis turi būti lengva naudoti ir manipuliuoti.
-Jis turi leisti atlikti įvairių tipų instrukcijų, tokių kaip procesas, kontrolė, aprašymas, primityvus ar junginys, aprašymus.
- Kuriant minėto pseudokodo kūrimą reikia atsižvelgti į tai, kad bus naudojamos skirtingos kontrolės struktūros. Visų pirma galime pasakyti, kad jie yra iš trijų klasių: atrankinis, nuoseklus ir kartotinis.

Šios charakteristikos pseudo kodus gali naudoti mokslo ir švietimo darbuose bei etapuose prieš programinės įrangos kūrimą, kaip ir eskizas, prieš pradedant programavimą.