Graikų terminas, gautas lotyniškame pleonone, yra toliausias etimologinis žodis pleonasm, kuris mūsų kalba naudojamas pavadinti tam tikrą retorinį figūrą . Tai reiškia, kad vartojami terminai, kurie sustiprina tai, kas pasakyta raiškoje, bet nepateikia vertingos informacijos, nes be jų frazė būtų suprantama taip pat.

Tokiu būdu lengva atskirti pleoną, kuris vyksta dėl piktnaudžiavimo kalba, ir tai, kas sąmoningai sukurta norint pabrėžti idėją . Kvalifikuoto rašytojo rankose šis retorikos paveikslas gali puošti darbą, pabrėžti tam tikras sąvokas prieš jas paliekant ir keičiant temą, spaudžiant maksimalią žodžio prasmę; kasdienėje kalboje, kai tai yra klaida, ji kalba tik kalboje ir skurdina komunikaciją.

Pažymėtina, kad, nors yra tam tikrų pleonijų, kurias galime lengvai pastebėti populiarioje kalboje ir kurios paprastai yra pasmerktos (kaip ir minėtame „išeiti“ ir „lipti“ ), sunku paskelbti nekaltą piktnaudžiavimu šio skaičiaus; Pažvelkime kai kurias išraiškas, kurios be reikalo sujungia sąvokas, ir kad dauguma ispanų kalbančių žmonių dažnai naudojasi žodiniu bendravimu: „eik čia“ ; „Uždarykite burną“ ; „Ateities planai“ ; „Skristi per orą“ ; "Išankstinis paskyrimas" .

Kaip matyti, tai nėra netinkamo ar nesudėtingo aspekto konstrukcijos; tačiau išnagrinėjus, jie visi yra nereikalingi. Tai nereiškia, kad turėtume nutraukti jų naudojimą, nes kalba nėra lygtis su tik vienu rezultatu; priešingai, jis yra lankstus ir prisitaiko prie savo kalbėtojų poreikių, o prieštaringai - daug kartų jaudinantis aspektas.

Oksimoronas yra literatūrinis paveikslas, papildantis pleoną, nes jis grindžiamas dviejų sąvokų, prieštaraujančių prasme sukurti išraišką, kuri sukelia naują koncepciją, naudojimą. Plika akimi oxymoronas pateikia absurdišką idėją, kuri turi būti aiškinama kaip akivaizdi, kaip metafora. Pažiūrėkime keletą pavyzdžių: „manęs lėtai sukrėsti“, „baisūs malonumai ir siaubingas saldumas“, „meilė yra akli akis“, „amžinoji akimirka“ .